tverti

3 tvérti, tvẽria, tvė́rė intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ 1. N, Bdr būti patvariam, tinkamam, laikytis: Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Trk. Pirktas daiktas neilgai tètvera Pln. Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai Plng. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki KlvrŽ. Numegsi tokias šliures, ka padirbsi padus, ir ilgai tvérs Brs. Mintinė naginė tvẽria ilgiau J. Karklinės vytys tvẽra lig trijų metų, o eglinė lig dešimties i da daugiau Štk. Ir varpinė su špitole, ir klebonija su visais nemažam klebono ūkiui reikalingais trobesiais turėjo tas pačias gero darbo žymes ir galėjo tverti dar daugelį metų M.Katil. Ąžuolas labai ilgai tveria nepuvęs vandenyje rš. Ištręša [kriaušė] rugsėjėj, ir tvera par lapkritį P. | refl.: Dar tveras ant nugara tas burnoselis Šts. ║ išlikti nesunykusiam, neužmirštam ir pan.: Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Lietuvoje buvo gyvas ir ilgus amžius tvėręs tautą vienijantis paprotys – talkos V.Aln. | refl.: Tikroji ir amžinai tveriantisi religija tur savo pradžią nuog paties amžinojo Dievo MTXIII. 2. išlikti turimam, išbūti, nedingti: Geras daiktas pas tokią lakudrą ilgai netvérs Trk. Ans (jautis) mun ilgai netver̃tų; aš aną suėsčiau (ps.) Krž. ^ Šunie dešra ar ilgai tvẽra? Krtn. | refl.: Nė pryverptė netvėrės, išvežė į Kauno muziejų Gršl. Nesvietaunas yra, ir par tą piningas tveras kišenė[je] Dr. Pas aną jau rublis dideliai nètveras Štk. 3. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Nors senas senas [žmogus], bet dar tvẽra Skd. Jis ilgai nebetver̃s Tr. Tikt negerai, jog pusę metų betvėręs mirė M.Valanč. Tei į kaktą davęs, kad tas levas ir nubėgęs, bet ilgai gyvas netversiąs [p]Sln. ^ Kas gers, tai tver̃s (iron.) Lg. Aš geru ir tveru: anie negėrė ir netvėrė Plng. 4. A1884,407 tęstis, trukti: Šalčiai gi pas mus tvers dar keletą dienų rš. Toks potvynis netveria ilgiau kaip savaitę arba dešimtį dienų Pt. Mūšis tvėrė iki saulėlydžio I. Prasidėjo šokiai, kurie tvėrė iki ryto TS1900,2-3. Akimirksnį tvėręs Elzės susijaudinimas, tuoj valios nuveiktas, vis dėlto spėjo pasireikšti jos dailiame veide Pt. Ale tas ano balius ir bagotystė neilgai tetvėrė DS240. Žmones vienas po kito praeina, bet teisybė tvera amžinai M.Valanč. Laimė paprastai neilgai tetveria LzP. Mada niekados ilgai netveria rš. 5. pajėgti būti nepalankiomis aplinkybėmis, kęsti, atlaikyti: Karštà buvo, negalėjo tvérti Slnt. Va jerau muno, kokios karštybės buvo, negalės tvérti Ms. Aš kaip nètveru, i leku laukan Žr. Sušalau, subuvau, nebegaliu tvert Sln. Žiemą šalta, kad nemožna tvért Bsg. Kaip raugydavai [avikailius] su tais raugais, tai negalėdavai tvért Gsč. Neilgai tetvérs pri marčios – pasiutusi Krš. Ana čia ilgai netvė́rė – iškėlė kitur Trk. Morke kirminas neilgai tetvera, ridike ilgiaus Sln, NžR. Netvera nė kamendoriai pri skūpo klebono Šts. Šuva, išgulėjęs antrą naktį, ir vėl nebetveriąs, ėsti noriąs Sln. Visi varė bylas su ponu, retas kurs tvėrė tylėdamas A1884,158. Taip užgautas Daukantas Varniuose nebetvėrė A1883,249. | Kas išgėrė, tas netvėrė (labai stiprus gėrimas) Šd. | refl.: Nebegaliu tverti, nebesitveriu J.Jabl. Tokiam karštė[je] nebgali nėkur tvérties Slnt. Saulė pažemiais railio[ja], nė tvérties nebgal Skd. Kaip tu tverýs teip apsidariusi tokio[je] šilimo[je] Štk. Šiandieną teip šiltà – nètveruos Pln. Jug gyvoliai negalia betvérties neėdę Krtn. Tie nabagai netvérdamys bėga numie į tvartą PP33. Meška nebtverdamos muko laukan iš sodno S.Dauk. Nebtverdamos tenai (pirtyse) nu šilimos ir varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketį žiemos S.Dauk. Netvėrės bulvės speigais, paršalo Šts. Aš negalėsu tvérties nėkur, miego noru Vvr. Per smarvę nuo pypkės, degtinės dvokimą Katrė niekur nebesitvėrė Žem. Vaikas, ant nugaros kuino sėdėdamas, netverias, rėkia Sln. Ka mun skaudės ta koja, ka aš negalėsiu tvérties Yl. Kela vaikai peklą, ka negal tverties Vvr. Bijau, negaliu tvérties nėkaip Kl. Bėgsu iš numų, negal betvérties Slnt. 6. pajėgti valdytis, susilaikyti ko nedarius, nerodžius jausmų ir pan.: Širdis ta linksmi, kur tvérsi [, tai ir dainuoji] Pš. Tas gaspadorius nebetvėręs, ėmęs ant jo lojotis, keikti, bartis Sln. Nebetvérsiu, rėksiu ir ašai BM256(Grz). Gretim su ja stovėjusi kita tremtinė netvėrė ir purkštelėjo juoku A.Vien. O mergina netveria iš džiaugsmo P.Cvir. Matydami jį taip susirūpinusį, negalėjo tverti juokais J.Balč. Aš negaliu juoku tvért Dgč. Negali tvert iš juoko, kap jis šneka Kt. Bet kiekvieną kartą, kai aš nebetverdamas baime atsisukdavau, vėl pamatydavau tą patį įrudusį raizgyną, ir nieko daugiau J.Balt. Jos širdis negalėjo skausmu tverti J.Balč. Tėvams nūpuolis akis atvėrė, širdaitę graužė, skausme netvėrė Žlv. Teip bjauriai su manim apsėjo, kad nebegalėjau piktumu tvért Srv. Nebgaliu betvérti iš skausmo Kv. | refl. Šl: Vaikai nesitvė́rė iš džiaugsmo Jnš. Širdyje negalėjau džiaugsmu tvertis I.Simon. Neimame džiaugsmais tverties Kel1881,72. Kimba juokas, negaliu tvérties Skd. Anie nètveras juokais, kai tik ans pradeda pasakoti Vž. Anie rokuo[ja] visi trys: buvo i visi tatai tą šnabždesį girdėjo, o aš nètveruos juokais Jdr. Kosuliu nètveruos Šts. Aš gult nesìtveriu, kaip noriu, noriu neišpasakytai Rm. Piktumu nebesitverdama, visus tuos akinius kad sviedė į akmenį J.Jabl. Nesitveria apmaudu, kad kiti keliauja į amžinos ramybės uostą J.Balč. Apniko muni dėl kalbai (kad nemoku aukštaitiškai) – nėkaip nèbtveruos Bdr. [Zosė] po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Įpuoliau aš ing bjaurybes, nesitverdams nuog piktybės Mž356.

nesitvertinai adv. SD182, Sut, N. ║ refl. tvardytis: Ir numazgojęs veidą savo išėjo ir tvėrėsi stipriai, ir bylojo BB1Moz43,31.

7. refl. Vž rimti, stygti: Nesìtveria vaikai vieto[je] Krs. Nėkaip negaliu trobo[je] tvérties Lkv. Vaikai be didžiųjų nesitveria, tvoroms eina Up. Negaliu niekur tverties, kad tu verki! Žem. ^ Jau tam ragai dygsta, niekur nesitveria LTR.

◊ [savamè, sàvo] káilyje netvérti (nesitvérti)

1. nerimti, nenurimti, nenustygti: Tas vaikas savam̃ káily nesìtveria Ėr. Savam kaily nesitveriančius lupa Grž. Paėdę, išsiganę sàvo káilė[je] nètveras Vkš. Kaip tik sekmadienis, taip i nesìtvera káilė[je] Varn. Aš jau tuokart nèbtveruos káilė[je], mirštu iš juoko Pln.

2. labai nerimauti, jaudintis: Laukam čia tavęs, nebsulaukam – káilė[je] nètveramos Plt. Kaip pasakė laimė, kad tas vaikelis jo turtą vartosiąs, tai jis ir nebetvėrė savam kailyj BsPII94(Šl). Kipšas kailėj netvėrė, matydamas jaunikaitį taip elganties M.Valanč.

\ tverti; apsitverti; atsitverti; datverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; užsitverti